- nuovalys
- nuovalỹs sm. (3a) Sv pakiluma, pailga aukštesnė vieta pievoje, dirvoje ar kitur; panuovolis: Eina tad į dirvos galą, ieško kokio nuovalio atsisėsti Vaižg. Iškratys [milžinas] žemes iš klumpio – tai kaubrys ar nuovalys pasidarė Vaižg. Pačiam nuovalėly užsuka vagą, užriečia rš. Mes kadaise išbraidėme platų upės nuovalį kojom basom E.Miež.
Dictionary of the Lithuanian Language.
